Andrejus Sacharovas (rus. Андрей Дмитриевич Сахаров, 1921 m. gegužės 21 d. – 1989 m. gruodžio 14 d.) – sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas.
Andrejus Sacharovas vertinamas kaip vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų, tapęs kovos už pagrindines žmogaus teises simboliu. Pirmiausia išgarsėjęs kaip vandenilinės bombos išradėjas, vėliau mokslininkas susirūpino savo atradimo pasekmėmis žmonijos ateičiai ir pradėjo didinti sąmoningumą apie branduolinio ginklavimosi pavojus. A. Sacharovas Sovietų Sąjungoje buvo laikomas pavojingu disidentu. Iš dalies jo pastangų dėka buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, o 1970-aisiais, nepaisant vis stiprėjančio režimo spaudimo, kartu su bendraminčiais įsteigtas Maskvos Žmogaus Teisių komitetas.
1975 m. A. Sacharovo nuopelnai buvo pripažinti ir jam įteikta Nobelio taikos premija. Dėl nuolatinių pastangų stengiantis išlaisvinti savo šalies disidentus ir režimo kritikos, A. Sacharovas buvo ištremtas į Gorkio miestą, siekiant apriboti jo ryšius su užsieniu.
A.Sacharovo vardu pavadinta Europos Parlamento premija, kuri kasmet teikiama kovotojams už minties laisvę.
2 D klasės mokinės P.Lapienytė ir E.Motekaitytė pilietiškumo pamokose pristatė 1 klasių mokiniams A.Sacharovo premijos esmę ir šios premijos laimėtojus.
